Kuminas (zira)

Kuminas (Zirã)

Jei tikro uzbeko paklaustumėte, be kokio prieskonio uzbekiška virtuvė neįmanoma, neabejotinai išgirstumėte, kad be kumino! Kuminas, uzbekiškai vadinamas zirã, čia naudojamas maistui nuo pat senovės.
Azijos ir Šiaurės Afrikos kraštuose be šio prieskonio sunkiai įsivaizduojamas bet koks mėsos, ryžių, daržovių patiekalas, sūris ar padažas – jis čia nededamas tikriausiai tik į desertus! Kuminas naudojamas ir Lotynų Amerikos virtuvėje, įprastas net Viduržemio jūros regione (Prancūzijoje yra su kuminu kepamos duonos rūšis). Kuminas indiškoje virtuvėje dedamas į daugelį prieskonių mišinių, karius, derinamas su aitriosiomis paprikomis.

Senovės Egipte kuminą jau žinojo ir naudojo – sako, jo likučių rasta Egipto piramidėse. Į Europą kuminas, kaip ir kiti rytietiški prieskoniai, pateko Romos imperijos laikais (kaip tik dėl to kai kur, pvz. kaimyninėje Lenkijoje, iki šiol vadinamas Romos kmynais). Kmynais – neatsitiktinai. Nors kumino kmynais pakeisti neįmanoma (tiek kvapas, tiek skonis labai skiriasi), bet patys kumino augalai tikrai yra giminingi kmynams – priklauso tai pačiai salierinių šeimai. Panašios ir jų sėklos – kumino kiek stambesnės ir šviesesnės. Nors lietuviai šį prieskonį atrado palyginti neseniai, tačiau pasaulyje kuminas gerokai populiaresnis už mūsų kmynus!

Kuminas maltas ar sėklomis?

Kuminas aprastai naudojamas sėklomis arba sumaltas. Kumino sėklos paprastai tampa intensyvesnio skonio, jei kiek paskrudinamos sausoje keptuvėje. Paskrudinus galima jį sumalti kavamale ir naudoti miltelius (kaip kavos, taip ir kumino susimalkite tik tiek, kiek reikalinga!). Gaminant maistą, kuminas dedamas pirmas, nes jo aromatas labai intensyvus – pagal jį reiks derinti kitus prieskonius. Dėl tos pačios priežasties naudoti kuminą reikia atsargiai. Padauginus gali nutikti, kad kitų prieskonių patiekale nebejausite.

Šiandien daugumą kumino, naudojamo pasaulyje, tiekia Turkija, Egiptas, Vidurinės Azijos šalys, Indija. Žinovai sako, kad kuminas iš skirtingų šalių šiek tiek skiriasi, dėl to uzbekai, gaminantys nacionalinius patiekalus svetur, būtinai prieskonius vežasi būtent iš Uzbekistano – jų teigimu, tik tada patiekalų skonis bus autentiškas.